Elektromagnetinės bangos – mūsų kasdienybė
Elektromagnetinių bangų apsuptyje praleidžiame visą savo gyvenimą.

Elektrinio ir magnetinio laukų svyravimai sklinda kaip bangos vandens paviršiumi. Taigi gyvename tarsi banguojančioje jūroje, apsupti neregimų elektrinių ir magnetinių laukų.

Elektromagnetines bangas skleidžia natūralūs šaltiniai, pavyzdžiui – žemė, žaibas. Saulė yra labai galingas natūralus spindulių skleidėjas. Pavyzdžiui, saulės spinduliuotė giedrą dieną Lietuvoje leistinas normas viršija tūkstančius kartų. Tiesiog esame įpratę gyventi regimos šviesos ir infraraudonųjų spindulių aplinkoje ir nejaučiame jokio poveikio.

Patį trumpiausią bangos ilgį (didžiausią dažnį) turinčios elektromagnetinės bangos yra vadinamos gama spinduliais.

Šiuos spindulius skleidžia kosminiai kūnai, bet juos sugeria žemės atmosfera. Stiprus gama spindulių šaltinis – žaibo iškrova.

Toliau pagal bangos ilgio didėjimą (dažnio mažėjimą) seka Rentgeno spinduliai, kuriuos 1895 metais atrado garsus Vokietijos fizikas V.Rentgenas.

Rentgeno spinduliai naudojami plačiai – medicinoje (lūžūs kaului tenka daryti vadinamąją Rentgeno nuotrauką), nustatyti įvairių technikos įrengimų defektus, atliekant mokslinius tyrimus.

Po Rentgeno seka ultravioletiniai spinduliai. Šie žmogui pavojingi spinduliai pasiekia žemės paviršių, tačiau juos sugeria ir mus apsaugo vadinamasis ozono sluoksnis.

Tiesa, nedidelis ultravioletinių spindulių kiekis žmogui ne tik nekenkia, bet net gali būti naudingas – suteikia įdegį kūnui (padeda išskirti  tamsios spalvos pigmentą melaniną), taip pat padeda odoje susidaryti vitaminui D, sunaikina žalingas bakterijas.

Regimoji šviesa – tai toks elektromagnetinis spinduliavimas, kurio bangos ilgis yra matomas akiai. Šviesos šaltinius išvardinti nesunku (ugnis, žvakė, elektros lemputė, saulė), o naudą žinome visi (pabandykite įsivaizduoti savo gyvenimą be šviesos).

Infraraudonieji spinduliai yra ilgesnių bangų diapazone. Šie spinduliai yra svarbūs, nes perduoda šilumą, o juos skleidžia saulė. Infraraudoniesiems spinduliams palietus objekto paviršių, išsiskiria energija, kuri pasireiškia kaip šiluma.

Būtent todėl žiemą spaudžiant šalčiui ir tviskant saulei jaučiame malonią šilumą Šių bangų šiluma pasilepinti galima infraraudonųjų spindulių kabinose.

Radijo bangos priklauso ilgųjų bangų diapazonui, jos dažniausiai yra naudojamos belaidžiam ryšiui sklisti. Šiomis bangomis mus pasiekia radijo ir televizijos transliacijos. Pagal bangų ruožus radijo bangos  skirstomos į milimetrines, centimetrines, dekametrines, metrines.

1 mm - 30 cm radijo bangų ruožas dar vadinamas mikrobangomis. Šios bangos yra tinkamos kūno padėties, nuotolio nustatymui, todėl naudojamos radaruose. Tačiau plačiausiai mikrobangos sutinkamos buityje – retoje virtuvėje nerasime maisto šildymui naudojamos mikrobangų krosnelės.


Sprendimas: CITRUS