Poveikis žmogaus sveikatai
Elektromagnetinių bangų poveikis priklauso nuo dviejų faktorių: jų intensyvumo ir dažnio (bangos ilgio).

Pavojingi, bet naudingi

Gama, Rentgeno ir iš dalies ultravioletiniai spinduliai priskiriami vadinamajai jonizuojančiajai spinduliuotei. Tokios elektromagnetinės bangos sąveikaudamos su medžiaga gali jonizuoti atskirus atomus ar molekules ir suardyti cheminius ryšius. Ir visai nesvarbu ar jų kelyje pasitaikė biologinis audinys, ar paprastas akmuo.

Bet visi puikiai žinome, kad mažo intensyvumo  rentgeno ir ultravioletiniai spinduliai plačiai taikomi medicinoje. Taigi nors tie spinduliai  yra pavojingi, bet jų pagalba yra gydomi žmonės.

Saugokis saulės smūgio

Apie regimos šviesos ir infraraudonųjų spindulių pavojingumą būtų nekorektiška diskutuoti, kadangi turime labai galingą natūralų šių spindulių šaltinį – Saulę.

Pavyzdžiui, saulės spinduliuotės galingumas giedrą dieną viršija mobiliojo ryšio bazinės stoties spinduliuotę  (kai apspinduliuojamasis objektas yra 10 m. atstume nuo bazinės stoties) dešimtis tūkstančių kartų.

Nežiūrint to, kad gyvi objektai yra įpratę gyventi regimos šviesos ir infraraudonųjų spindulių aplinkoje, labai didelio intensyvumo tokia šviesa gali pakenkti (galima gauti saulės smūgį, sugadinti regėjimą, ir netgi apdegti). 

Tik šildo

Mikrobangos nesukelia jonizacijos, taip pat neturi neigiamo elektrocheminio poveikio. Mokslinėje literatūroje gausu įvairiausių hipotezių apie mikrobangų poveikį gyviems organizmams, tačiau  vienintelis ir tikrai nediskutuotinas yra vadinamasis šiluminis poveikis.  Jo esmė: krintančių į audinį mikrobangų energija dalinai virsta šiluma, dėl tos priežasties pakyla audinio temperatūra.

Visi kiti literatūroje aptarinėjami mikrobangų poveikiai kol kas yra neįrodyti ir labai dažnai yra mokslinių ginčų, o kartais tik mokslinių ambicijų objektas.
Sprendimas: CITRUS