Mobiliojo ryšio reglamentavimas

Bazinių stočių reguliavimas

Siekiant išvengti žalos aplinkai bei pavojaus žmogaus sveikatai mobiliojo ryšio bazinių stočių statybai taikomi įvairūs reikalavimai – reguliuojamas stoties galingumas, spinduliavimo kryptis, nustatomos bokšto apsauginės zonos ir t.t.

Pasak Valstybinio aplinkos sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos ekspertizės skyriaus vedėjo Mariaus Urbono, statant bazines stotis privaloma laikytis įstatymų bei patvirtintų higienos normų.

Šiose normose nurodoma, kad bazinės stoties statybos projektą reikia derinti su apskričių visuomenės sveikatos centrais, o stoties statybai reikia gauti specialų leidimą, kitaip vadinamą higienos pasą.

Visuomenės sveikatos specialistai reguliariai vykdo veikiančių bazinių stočių elektromagnetinės spinduliuotės matavimus, norėdami išsiaiškinti, ar šalia bazinės stoties esantis elektromagnetinis laukas atitinka reikalavimus.

Gyvenamųjų namų teritorijose elektromagnetinės spinduliuotės tyrimai privalo būti atliekami ne rečiau kaip kartą per 2 metus, o kitose teritorijose – ne rečiau kaip kartą per 5 metus. Kaip sakė M. Urbonas, Visuomenės sveikatos centrai apskrityse kartą per metus organizuoja 10–20 kontrolinių bazinių stočių elektromagnetinės spinduliuotės matavimų. Bazinių stočių savininkams apie kontrolinius matavimus iš anksto nepranešama.

Draudimai antenų statybai

Higienos normos draudžia antenas montuoti gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų balkonuose, lodžijose, terasose.

Bazines stotis taip pat draudžiama statyti ant gydymo paskirties pastatų – intensyviosios terapijos padalinių, operacinių, kur žmogaus sveikatai ar gyvybei palaikyti naudojami įvairūs elektroniniai medicinos prietaisai. Bazines stotis ar jų dalis draudžiama įrengti ant ikimokyklinio ugdymo įstaigos pastato stogo.

Reikalavimai – vieni griežčiausių

Elektromagentinio lauko energijos srauto tankis yra matuojamas mikrovatais kvadratiniam centimetrui (mW/cm2). Lietuvoje leidžiamas elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis yra 10 mW/cm2.

Palyginus su kitomis šalimis, Lietuvos standartai yra vieni iš griežčiausių. Pavyzdžiui, Kinijoje leistina spinduliuotė 1000 mW/cm2, o JAV – 500 mW/cm2 . Europos šalyse galioja panaši arba kiek didesnė norma nei Lietuvoje.

Pagalba gyventojams

Jei gyventojai turi klausimų dėl elektromagnetinio lauko poveikio, jie gali kreiptis į teritorinius Visuomenės sveikatos centrus.

Iki 2008 m. rugsėjo 1 d. išnagrinėti 5 gyventojų skundai dėl elektromagnetinių laukų poveikio, dar 3 gyventojų skundai yra tiriami.

Pasak M. Urbono, nei vieno skundo tyrimo atveju nepasitvirtino neigiamas bazinių stočių poveikis gyventojų sveikatai, nenustatytas leidžiamų normų viršijimas.

Stebi ir Europos Sąjunga

Norminiais teisė aktais elektromagnetinio lauko poveikį reguliuoja ir Europos Sąjungos (ES) institucijos. Europos Komisija kas 5 metus rengia pranešimą dėl elektromagnetinės spinduliuotės, atsižvelgdama į ES šalių narių pranešimus ir paskutinius mokslinius duomenis.

Be to, 2004 metais buvo priimta direktyva dėl minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų, apsaugoti darbuotojus nuo rizikos, kylančios dėl fizikinių veiksnių (elektromagnetinio lauko), priimti kiti dokumentai, kurių ES narės privalo laikytis.

Daugelis iš mūsų neįsivaizduoja gyvenimo be mobiliojo telefono, tačiau norint naudotis kokybišku mobiliuoju ryšiu, būtinas platus bazinių stočių tinklas.

Lietuvoje mobiliojo ryšio operatoriai daug investavo į bazinių stočių statybą, todėl beveik visoje šalies teritorijoje be problemų galime skambinti, siųsti trumpąsias žinutes ar naršyti mobiliojo interneto puslapius.

Pastaruoju metu nemažai save ekspertais vadinančių asmenų spaudos puslapiuose, televizijos eteryje kalba apie tariamą bazinių stočių pavojų ir net ragina drausti jų statybą ar apskritai stotis griauti. Baimės akys tokios didelės, kad kai kurie žmonės mobiliojo ryšio stotis pradėjo kaltinti dėl nugaišusių naminių paukščių, netinkamo gerti vandens ar net dėl vėžinių susirgimų.

Ar reikia bijoti?

Pirmiausia reikėtų žinoti, kad kaip ir daugelis mūsų naudojamų elektronikos prietaisų, mobiliojo ryšio bazinė stotis skleidžia elektromagnetines bangas. Šių bangų išvengti neįmanoma, jas skleidžia net ir pati paprasčiausia elektros lemputė, šaldytuvas, kompiuteris ar kitas kiekvieną dieną buityje naudojamas prietaisas.

Žinoma, įvairūs prietaisai skleidžia nevienodo dažnio ir galios bangas. Bazinės stoties siųstuvo galia siekia 20 vatų (W), panašiu galingumu pasižymi buityje naudojami televizorius ar mikrobangų krosnelė.

Bazines stotis palyginus su kitais radiotechniniais objektais skirtumas yra milžiniškas – televizijos ir radijo antenų galia yra tūkstančius kartų didesnė nei mobiliojo ryšio bazinės stoties. Pavyzdžiui, Sitkūnuose stovinti radijo stoties galia yra 500 kilovatų (kW), Vilniaus televizijos bokšto – 106 kW, Šiaulių radijo ir televizijos stoties – 53 kW.

Galingos radijo ir televizijos stotys Lietuvoje veikia jau daugiau nei 50 metų. Per pusę amžiaus nebuvo nustatytas neigiamas šių stočių poveikis žmogaus sveikatai.

Bazinių stočių kritikai dažnai pamiršta paminėti, kad platus stočių tinklas mažina mobiliojo telefono skleidžiamą spinduliuotę. Kuo stotis yra arčiau mobiliojo telefono, tuo jis veikia mažesne galia. Mobiliajam telefonui tolstant nuo stoties, aparato skleidžiamos spinduliuotės galia didėja.

Pavojus sveikatai neįrodytas

Mobiliojo ryšio bazinių stočių skleidžiamų bangų poveikis žmogaus ir gyvūnų sveikatai jau eilę metų yra rimtas mokslinių tyrimų objektas.

Yra suskaičiuota, kad įvairios pasaulio mokslo ir sveikatos institucijos yra atlikusios apie 300 tyrimų apie bazinių stočių poveikį žmogaus sveikatai. Tam išleista 100 mln. dolerių. Tik įrodymų apie bazinių stočių žalą taip ir nerasta, nes identiški moksliniai tyrimai rodo skirtingus rezultatus.

Aišku tik tiek, kad bazinės stoties, kaip ir kitų pritaisų, skleidžiamos bangos turi tik šiluminį poveikį, o įsitikinimas, kad gyvenantys šalia bazinių stočių rizikuoja susirgti onkologinėmis ligomis, yra laužtas iš piršto. Taip teigiantys autoritetingos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) mokslininkai bazinių stočių ir vėžio sąsajas vadina anekdotinėmis.

Anot PSO ekspertų, nėra jokių įrodymų, kad šalia bazinių stočių gyvenantys žmonės dažniau suserga vėžiu – geografiškai vėžio atvejai pasiskirstę netolygiai, o bazinės stotys teritorijose pasklidusios plačiai ir tolygiai. Be to, šalia bazinių stočių užfiksuoti vėžiniai susirgimai skiriasi vienas nuo kito. Tai dar vienas įrodymas, kad onkologines ligas lemia ne antenos, o kiti veiksniai.

Medikų teigimu, vėžį dažniausiai sukelia rūkymas, netinkama mityba, nesaikingas alkoholio vartojimas, chemikalai ir kitos kenksmingos medžiagos, aplinkos tarša, vaistų vartojimas. Vėžys taip pat gali būti ir paveldimas.

Bangos veikia nevienodai

Anot Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VVSC), dėl bazinių stočių veiklos žmonės gauna tik nuo 0,002 proc. iki 2 proc. leistino elektromagnetinio lauko lygio. Lyginant su bazinėmis stotimis, žmogaus organizmas absorbuoja 5 kartus daugiau signalų iš radijo ir televizijos stočių dėl jų naudojamų žemesnių dažnių. Taip yra dėl to, kad kuo mažesnis dažnis, tuo ilgesnis elektromagnetinės bangos ilgis, atitinkantis žmogaus ūgį ir veikiantis visą žmogaus kūną.

Šie faktai leidžia manyti, kad mobiliojo ryšio antenų baimė yra susijusi su psichologiniais, o ne fiziologiniais veiksniais.

Tačiau visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad kai kurie žmonės yra jautrūs elektromagnetiniams laukams. Toks jautrumas yra vadinamas hiperjautrumu. Pasak VVSC ekspertų, hiperjautrumas gali pasireikšti įvairiai – odą degina, ji parausta ir dilgčioja, atsiranda nuovargis, galvos svaigimas, sutrinka širdies veikla ar virškinimas.

Tyrimai rodo, kad hiperjautrumą dažniausiai lemia fluorescencinių lempų blykčiojimas, ryškis šviesa ir kiti vizualiniai trukdžiai, neergonomiškai įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos. Taip pat turi įtakos ir bloga oro kokybė patalpose, stresinės situacijos darbe ir namuose, ankstesni psichinės būklės sutrikimai.